doblogas

Nauji metai padavė ir didelį gūsį naujų albumų – pažiūrim kurie yra labiausiai verti dėmesio.

Delphic – Acolyte (Chimeric/Polydor)

Elektronika indie muzikoje tiek išplito, kad net pasiekė nuo seno gitarų garsais aprūkusį Mančesterį. Nors gitarinės muzikos kraipymas šaltais ir negyvais aidais tik kartais būna sėkmingas, atrodo Delphic tapo viena iš tų malonių išimčių, bandančių prisiminti svaiginančius „antrosios meilės vasaros“ kartu su Iano Browno reivu ir kitais Madchester galiūnais laikus. Šiaip kolektyvas labai primena šią vasarą latvių pabaltiečiams promotintus The Whip – keletas vasariškų hitų, originalaus instrumentalo, aštuoniasdešimtųjų new wave motyvai padaro šį albumą vienu iš puikiausių debiutų kol kas šiemet. Belieka palinkėti, jog jo užteks ne vien vasarą prasinešti po žemyno festivalius, bet suteiks ir didesnių perspektyvų.
Pradėti nuo „Doubt“, „Counterpoint“

Delphic - Doubt

Vampire Weekend – Contra (XL)

Niu Jorko indie-afro grandai išleido savo antrąjį darbą, ne kuo nenusileidžiantį išgirtajam jų debiutui – tos pačios žvalios melodijos, jaukus minimalizmas bei optimistiška nuotaika. Šis albumas gavo daugiau dėmesio, pasiskaityti plačiau galima čia.
Pradėti nuo: „White Sky“, „Diplomat‘s Son“

Vampire Weekend - White Sky

White Rabbits – It‘s Frigtening (TBD Records)

Amerikietiškos (gal greičiau Niujorkietiškos) manieros indie rokas, vargu ar kada nors pasivysiantis Vampire Weekend sėkmę, vis dėlto ir čia turi žavesio. Grupė didžiausią dėmesį skiria ritmui – tą funkciją dažniausiai atlieka visuomet paskui šliaužiantys būgnai, kartais – radioheadiški klavišiniai. Rezultatas išeina kiek chaotiškas, kai prie pasimetusių melodijų jungiasi abiejų vokalistų balsai, tačiau ši netvarka turi ir klasiškų epizodų, rodančių, jog ši kompanija dar turi nemažai neišnaudoto potencialo.
Pradėti nuo: „Lionesse“, „Percussion Gun“

White Rabbits - Percussion Gun

Cornershop – Judy Sucks A Lemon For Breakfast (Ample Play)

Vienas iš malonesnių sugrįžimų, trumpa devyniasdešimtųjų sėkme besidžiaugę broliai nerūpestingai grįžta su tais pačiais indiškais motyvais ir rokenrolu. Pilną recenziją galima rasti čia.
Pradėti nuo: „Free Love“, „Who Fingered Rock‘n“Roll“

Cornershop - Free Love

These New Puritans – Hidden (Angular/Domino)

Šis kolektyvas nusipelno daugiausiai dėmesio kol kas. Grupė kurią art-roką, įkvėpta Wu-Tang Clan ritmų, tamsios portisheadiškos elektronikos, klasikinės muzikos. Įdomiausia jų intrumentinė įvairovė – šalia Nike reklamoms tinkančių beatų dera klarnetai ar trombonai, japoniški būgnai ar vaikų choras. Vargu ar pamatę žanro pavadinimą, kokie geltonūsiai King Crimson megėjai čia atras savo muziką, greičiau These New Puritans stiliaus daugiau nėra kaip apibrėžti. Kartais tai primena siaubo filmo soundtracką, kartais pasimetusį jazzo muzikantą, sumaišiusį Palangos kabaką su reivo vakarėliu, kartais – modernų su belekiek žodžių „post“ priešais klasikinės muzikos kūrinį, o kartais tiesiog nieko – klausai ir atrandi naujus pojūčius. Be konkurencijos kiečiausiais albumas šiemet.
Pradėti nuo „Attack Music“, „We Want War“

These New Puritans - We Want War

The Flaming Lips – Dark Side Of The Moon (Warner Bros)

Sukūrė puikiausią praeitų metų albumą „Embryonic“, The Flaming Lips gražina duoklę savo idealams, kartu su Peaches ir kitais draugais perkūrdami progresyvaus roko klasiką, rezultatas nevienareikšmis, bet vistiek įdomus, apie jį plačiau čia.
Pradėti nuo „Time“ (šiaip jau albumas ne itin dalomas)

Flaming Lips “Time” su smagiu klipu per youtube

Beach House – Teen Dream (Sub Pop)

Beach House savo trečiuoju albumu padovanojo kol kas gražiausią harmoniją šiemet, pratęsiančią praeitų metų Grizzly Bear sėkmę, tik mano kukliai subjektyvia nuomone – su daug puikesniu vokalu. Klausyti „Teen Dream“ – tarsi vartyti seną vaikystės nuotraukų albumą, prisimenant praleistas vasaras, aplankytas vietas, seną miestelį su savo stovinčiu laiku ir nesikeičiančiais žmonėmis. Grupės melodijos paskęsta dream ar baroque pop švelnių tonų vandenyne, savo harmonija kiek primena jau greit sugrįžti turinčius Fleet Foxes. „Teen Dream“ – albumas tobulai popietei terasoje su šypsena veide ir praeičiai atviromis mintimis.
Pradėti nuo „Zebra“, „Used To Be“

Beach House - Zebra

Good Shoes – No hope, No future (Brille)

Angliškos tradicijos rokenrolas, turintis beveik viską, ko reikia šių dienų sėkmingai indie muzikai – jaunatvišką ekspresiją, energiją, o svarbiausią – ir šiek tiek originalumo. Gerų batų melodijos nevargina per daug pažįstamu de javu jausmu, o vokalisto pastangos taip pat nelieka be vaisių. Albumas visiems Bloc Party fanams.
Pradėti nuo: „I Know“, „The Way My Heart Beats“

Good Shoes - The Way My Heart Beats

Charolotte Gainsbourg – IRM (Because Music)

Pernai pasaulį žavėjusi ir kiek gasdinusi savo vaidmeniu „Antichriste“ aktorė pasirodo moka ir dainuoti. Tai jau trečiasis atlikėjos albumas, kuriame visos dainos prodiusuotos ir parašytos Becko. Albumas sukasi apie lengvos elektronikos, kartais praskiestos prancūziška chanson maniera garsus. Charlotės balsas – jaukus bei šildantis, o kompozicijos kabinančios ir išbaigtos, kaip ir viskas, prie ko pirštą priliečia Beckas. Maloniausią čia klausyti prancūziškai įdainuotas atkarpas, angliškosios kiek primena pastaruoju metu klestinčia Florence & The Machine. Lyriškas albumas, dvelkiantis sekmadienio rytais.
Pradėti nuo: „Heaven Can Wait“, „Voyage“

Charlotte Gainsbourg - Heaven Can Wait

Rodyk draugams

Pačių kiečiausių top 20.

20. EMF “Umbelievable” (1990)

Žiūrėti per youtube

Šita visada labiausiai primena reiverius.

19. Everything But The Girl “Missing” (1994)

Geriausias galimas chill’outas su stebuklingu vokalu.

18. Manic Street Preachers “Motorcycle Emptiness” (1992)

Kartu su prasmingu tekstu ir nepamirštamomis solo daina bene pirmauja ne tik Manics kūryboje bet ir 90’s gitarinio roko scenoje.

17. Beastie Boys “Sabotage” (1994)

Sunku suskaičiuoti kiek “Sabotage” prideda klipas, bet ir be jo, turint tokį rezultatą norėtųsi palinkėti daugiau repo grupių apsiginkluoti gitaromis.

16. White Town “Your Woman” (1997)

Ši rodos susukta miegamajame, įdomiausias tekstas apie marksistus ortodoksus, lesbiečių ir gėjų seksą ir pan, kartu su pažįstama žavia melodija padaro puikų pop derinį.

15. MC Hammer “U Can’t Touch This” (1990)

Visada norėjau jo kelnių.. O dabar jis pastorius:)

14. R.E.M “Losing My Religion” (1991)

Mandolina ir dar su plaukais Michealas Stipe’as. Laimė buvo išgirsti tai Vilniuje.

13. Puff Daddy/Faith Evans “I’ll Be Missing You” (1997)

Kai Notorious Didįjį nukalė, tada besivadinęs Puff Dadžiu, reperis ilgai kūrė atminimo dainas, ši pasiskolino ritmą iš policijos ir labiausiai įstrigo.

12. U2 “Hold Me, Thrill Me, Kiss Me, Kill Me” (1995)

Nuostabus Batmano soundtrackas, geriausia iš Bono ir kompanijos madingojo 90’s katalogo.

11. Vanile Ice “Ice Ice Baby” (1990)

per youtube

Nepaisant viso komiškumo, tas čiuvakas tikrai mokėjo šokt:) ir patapo juodukų komedijų herojumi.

10. 4 Non Blondes “What’s Up” (1993)

Dar vienas one-hot-wonder, nežinau ar jos, ar keistuolių “Keitėsi Miestai” versija geresnė, bet abi paliko spaudą.

9. Whigfield “Saturday Night” (1994)

Tobuliausias europop pavyzdys. Vasariškai giedra nuotaika užkrečia kiek ir dabar:)

8. Deep Blue Something “Breakfast At Tyffany’s” (1996)

Viena iš labiausiai auginusių

7. Massive Attack “Unfinished Sympathy” (1991)

Sužadino tebevešinčia meilę trip-hop’ui.

6. The Prodigy “Breathe” (1996)

Piktumo, šlykštumo ir bigbeat triumfas

5. The Verve “BitterSwett Symphony” (1997)

Dekados melodiją, dar ir dabar visur besiskolinama. Ir saugokitės gatvėj Ashcrofto.

4. Oasis “Wonderwall” (1995)

Sužadinusi viltis apie naujųjų bitlų atsiradimą. Viena iš nedaugelio, kurią kiekvienas gitarą rankose kelis kart turėjęs moka pagroti.

3. Babylon Zoo “Spaceman” (1995)

Kultinė elektro-roko klasika ir one-hit-wonderių čempionai. Bent jau man turėję kažkokios revoliucinės reikšmės muzikos suvokime:)

2. Fugees “Killing Me Softly” (1996)

Nepasaint to, jog tai koveris, Lauryn Hill balsas čia baisiai gražus, o daina ir dabar strigdo youtube video į mp3 verčiančius saitus.

1. Underworld “Born Slippy” (1995)

Taa dam ir pirma vieta, nors niekam nelinkiu bandyti suspėti žymėti visus traukinius, mylėti šitus akordus - būtinai.

Šiam kartui tiek, net jei ir nebuvo labai įdomu skaityti, bet sudarinėt ir viską prisiminti - tikrai neprailgo:)

Rodyk draugams

Antroji dešimtis!

40. Dj Quicksilver “Bellisima” (1997)

Klasiškiausios gaidos.

39. 2 Unlimited “No Limit” (1992)

Ne, ne, ne, ne, ne, ne, ne, ne, ne, ne, ne, ne, ne, ne, ne nėra ribų

38. Adamski “Killer” (1990)

Kai dar Sealas buvo pasipuošęs dredais ir kūrė housą.

37. Radiohead “Karma Police” (1997)

aišku galima būtų lengvai nukišti “Creep” kur nors į priekį, bet čia viskas daug subtiliau, paranojiškiau ir melodingiau.

36. Nirvana “Come As You Are” (1991)

tas pats čia, jokių “Smells Like Teen Spirit”, geriau nuostabus klipas ir ypatinga nuotaika.

35. Kylie Minogue “Confide In Me” (1994)

per youtube žiūrėt

Kai Kylie dainavo ir išdidžiai bei gražiai atrodė

34. Run DMC ir Jason Newis “It’s Like That” (1997)

old skūl

33. Blur “Parklife” (1994)

Už kultūrinį šoką, amerikiečių pašaipą, Philą Danielsą ir du akordus.

32. Kula Shaker “Govinda” (1996)

išlieka įdomiausia indų kultūros adaptacija Vakarams

31. The Cranberries “Zombie” (1994)

Nesvarbu ar tai apie Šiaurės Airiją ar apie Bosniją, sunkus Cranberries skambesys tikrai veža

30. Take That “Back For Good” (1995)

Saldžiausio boybando, kur Robbie Williamsas garbingą backo vietą turėjo, fainiausia daina.

29. Dr.Alban “It’s My Life”

nesenstanti

28. Hole “Violet” (1995)

pornografija iš rūsio, bet jėgos netrūksta

27. Beck “Loser” (1993)

hip hopas su akustine gitara ir Becko pašėlusios karjeros pradžia.

26. Smashing Pumkins “Tonight” (1996)

Vienas gražiausių vaizdų, o ir grupė, priešingai savo tradicijoms, be galo melodinga ir švari.

25. D:Ream “Things can Only Get Better” (1993)

persmelktas nuo devyniasdešimtųjų prikimusiu balsu, kaip nors bandant pasivyti dar ką tik klestėjusį Mercury.

24. Pulp “Common People” (1995)

Disco atgimimas su paprasta mergina iš Graikijos ir nepaprastu Jarvio Cockerio nevykėlišku naivumu.

23. East 17 “Stay Another Day” (1994)

Viena iš tų “amžinų” televizijoje ir kitur, vis dar turi žavesio

22. Fool’s Garden “Lemon Tree” (1995)

Kai Britpopsas nukeliavo iki Vokietijos

21. Coolio “Gangster Paradise” (1995)

Išlieka turbūt geriausia repo daina.

Top20 dar priešakyje.

Rodyk draugams