BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ruduo kaip visada atneša permainų. Šį sykį džiugios - kraustomės į dar dažais kvepiantį naują namą - jukebox.lt . Kviečiame apsilankyti!

Rodyk draugams

Du šaunūs duetai iš ABBOS (ir silkės tuo pačiu vardu) ir pigių eurovizijos dainuškų tėvynės. Pirmoji savo karjerą pradėjo dar prieš 15 metų ir šių metų pavasarį metė į rinką jau trečiajį į albumą. Tačiau atrodo apie juos žino tik siauras ratas jų pačių gerbėjų ir keletas fb nuorodas mėtyti mėgstančių tėvynainių. “Climbing to a Scheme” ilgai nekantravo ir nenustygo ankštame winampe, vis prašydamas daugiau dėmesio. Pagaliau atrado progą po keleto mėnesių.

Taigi, taigi. Nors pas žinovus wikipedijoje ar last.fm’e galima atrasti tokių tagų kaip indie-pop ar shoegaze, trečiasis švedų dueto albumas man labiausiai asocijuojasi su melancholiška elektronika, kartais praskaidrinta kokia viena, kita gitara. Bytai čia neišsemiamai gilūs, samplai itin išmintingi ir savalaikiai, o vokalas pakiliai giedras. Ryškiausi “highlightai” čia trys: “Heaven’s On Fire”, vedamas Madchesteriškos yonikos it kokie Happy Mondays būtų permesti dvidešimt metų į ateitį ir per tą laiką pabaigę universitetą; “David” - pati lyriškiausia čionai, atpasakota duetui įprastais keliais klavišinių akordais, sujungtais su chillinančiu ritmu. Dabar Radio Dept truputį pasirodys visiems:

Galima paploti. Tiesa teko sekti vien nuobodų užrašą, kas dar kartą įrodo, jog video klipai ar kitos prašmatnybės santurių švedų nedomina. Tiesa, visas albumas taip atrodo yra nuvogtas youtubėj. Apie ką ten buvo pasakota - taip, apie trečią iš įsimintiniausiųjų ir pačių pačiausią, vardu “Never Follow Suit”, kuri vėl apraizgyta tobula yonikos ir byto draugyste, o dar kartu prisiklijavusi ir šaunių dialogų. You know they don’t matter to me, It’s For Us!

Štai taip. Reikėtų dar kažką pasakyti ir apie likusius šmotus, visgi į 34 minutes įrašas nutįsta. Taigi dar yra keletas labiau gitarinių indie gabalėlių, kaip kad vietoj įžangos stovinti “Domestic Scene” arba “The Video Dept”. Taip pat šiek tiek chillo. Ir dar šiek tiek instrumentinių atkarpėlių - viena užsiliuliuoti kažkur per vidurį, o kitą atsibusti į pabaigą. Apskritai albumas praskrieja labai greitai, reiškias yra pakankamai vientisas, neprailgstantis ir malonus nuotykis, vertas pačių gražiausių atsiliepimų. Va taip vat. Lietuviškų festivalių organizatoriai, ieškantys nebrangių ir įdomių kolektyvų galėtų sau į knygutę šį vardą užsirašyt.

O dabar antras. Taip pat duetas. Taip pat iš Švedijos. Tik šį kartą visai šviežias ir kvepiantis spaustuvės dažais. Su šviežiu albumu. Taigi pavadinimas Ceo, o plokštelė “White Magic”.

Šis tikriausiai varžosi ir trukmėje - kažkur neperšoka pusvalandžio;D Apie šiuos rašyti sunkiau, nes reikia ilgai kapstytis apibūdinant šitą velnią, kurį jie groja. Visų pirma krenta į ausis smuikas. Ar šiaip daug griežiamų styginių. Poto kažkiek elektronikos. Ir tada pasigirsta vokalas. Kai kam jis gali pasirodyti toks per daug lol. Arba EMO. Arba balsas tiems, kurių nekviečia į vakarėlius, kaip kad kadaise buvo užtaginti Belle And Sebastian savyje turintys nemažai panašumų į CEO.

Tokia pradžia, pavadinta “All ARound”. Vėliau daugiau veiksmo, tačiau tas pats naivus optimizmas išlieka. Smagiausia turbūt yra pop dainos struktūra, pritaikyta a la klubinėje ritmikoje, bet dar prišniota ir gausybė melodingumo. Maždaug tokia yra “Illiuminata”:

Toliau seka “Love and DO What You Will” sėkmingai atkartojanti ta pačią formulę. Jei ieškot kitų - yra be galo mielų ir mažiau aktyvių skiltelių, viena vardu “Oh God, Oh Dear” - dar vienas styginių su elektronika malonumas ir neišsemiama optimizmo injekcija. Paskutinė “Den Blomstertid Nu KOmmer” kartoja tą pačią istorija, bet čia naivumas jau kiek juokingas. Gal kam ir patiks.

Dar yra “WHite Magic”, čia jau labiau kokiam Power Hit Radio repertuarui tinkanti, nors kas smagiausia, jog melodingumas net ir čia niekur neišgaruoja. Ties “No Mercy” verta spausti SKIP mygtuką. Ir kas belieka? Ogi Video! Kuriam net gi reikia prisiloginti, nes jis “gali pasirodyti nepriimtinas kai kuriai bendruomenei, tad reik turėt 18. Ohoho. Check It Out:

“Come With Me” tikriausiai yra labiausiai išblizginta ir nugludinta CEO daina albume, tam tikriausia ir tas video. Bet tai fun. O ir albumas galėtų būti dar didesnis hitas, jei taip greitai nesibaigtų, vos ką tik prasidėjęs.

O šiaip labai džiugus netolimų kaimynų proveržis (abiems albumams solidžias recenzijas skyrė Pitchforkas) ir liūdnokas dėmesio tėvynėje trūkumas. Belieka palinkėti taip ir toliau. Doblogas vis dėlto pirmenybę teikia The Radio Dept. O kam tu?

Rodyk draugams

Ji ir jis

2010-07-28

Ji - tai Zooey Deshanel, geriau žinoma iš savo vaidybinių sugebėjimų (YeS Man, The HAppening bent jau teko matyti), jis - M.Ward, vienas iš amerikos alternatyvių veidų.

Duetas groja nerūpestinga indie-folk-popsą ir turi du albumus: Volume vieną ir Volume du. Kol kas teko draugauti su antruoji ir pastarasis tikrai tinka gerai dienai. Deshanel spaudo pianino klavišus, o Ward rūpinasi viskuo kitu. Ji dažniausiai ir dainuoja.

Tai apie ką šitas įrašas? Ogi apie pačią vasariškiausią ir šauniausią sezono dainą, pavadinimu “In THe Sun”. Štai kokia ji:

Šalia smagios atmosferos būtinas atributas yra video, kuriame Zooey atrodo geriau ir mieliau negu kur nors kitur.

ENjoy.

Rodyk draugams

Adios Europa?

2010-06-21

Tęsiasi doblogo įspūdžiai iš futbolo karštine užsikrėtusios Pietų Afrikos.

Adios Europa skamba galvoje šitame pasaulio čempionate. Bene visam Europos futbolui. Štai pažiūrėjus į favoritų krepšelį, sudarytą prieš burtų traukimo ceremoniją, čia randame penkis europiečius. Ispanija, pralaimėjusi Šveicarijai turės kapanotis iš savo grupės ir savo favoritizmo kol kas toli gražu neįrodo. Davido Villos individualių sugebėjimų vargu ar ilgam užteks. Italija ir Anglija rodo visiškai apgailėtiną žaidimą, bet vis dar turi realias galimybes eiti toliau. Tik neaišku ką ten veikti…Olandai, nors ir jau užsitikrino vietą šešioliktuke, stebuklų anaiptol nerodo ir manau lengvai pralaimėtų prieš eilinę Lotynų Amerikos rinktinę. Vokiečiams su serbais kiek nesisekė, tačiau ir ten pasidarė aišku, jog 4-0 su australais buvo daugiau sėkmė nei taisyklė. Klose su Podolskiu tikriausiai prisiminė savo slaviškus genus, kad taip sudalyvavo. Kitą kartą galbūt pasitaikys geresni varžovai.

Viva Lotynų America. Kol kas didžiausią kokybė iš jų pusės. Ypač žavi Uruguvajus, Čilė bei Argentina. Čilė kiek perdega, tačiau jų jaunatviškumas ir atsidavimas negali nepatikti. Savotiška Pietų Afrikos kokybiškesnė versija. Meksika taip pat sukirto prancūzus pagerbtinai. Brazilai kaip visada siautėja, tačiau ne itin ginasi. Aišku jų galimybės kaip visada didelės, tiesiog asmeninė antipatija. Argentina irgi puiki, išskyrus čigonų baronas Maradona. Dar yra Paragvajus. Hondūras objektyviai per silpnas.

Vuka Vuka – Time for Africa? Kotais nepanašu. Kamerūnas buvo apgailėtinas ir važiuoja namo. Dramblio Kauliečiai panašu taip pat vien dėl nepalankaus įvarčių santykio. Ganai reiks labai pasistengti, o jei šį kart negaus kokios xaliavos penalkės už ranką ar ką nors panašaus, su vokiečiais nieko ir nebus. PAR irgi be šansų laimėti vien entuziazmu ir vuzuzelom. Alžyras stengiasi, bet taip pat tikrai nepateks. Lieka Nigerija, apgailėtinai pralaimėjusi Graikijai ir taip ten turi daug skaičiuot. Todėl atrodo afrikiečiams beliks šokti tribūnose.

Prognozės/troškimai aštuntfinaliams. AB: Urugvajus – P.Korėja/ Argentina – Meksika. Urugvajaus ir Meksikos dvikovoje kvepia lygiosiomis ir galutiniu spyriu šlykštiems prancūzams į užpakalį. Argentina neabejotinai pirma, o iš likusių realiausios galimybės Korėjiečiams, nors esmės nekeičia. CD: nors čia viskas baisiai painu, smagiausiai būtų tokios porelės: Anglija – Serbija, Vokietija – Slovėnija. Baisiai norisi, kad patektų Slovėnai ir išmestų jankius. Nors šansų ne itin daug, o ir palankių teisėjų gali nebeatsirasti. Jei anglai ir nepateks, čempionatas vargu ar daug praras. Serbai tikėkimės nebemaišys krepšinio ir futbolo ir susitvarkys su australais, dėl vokiečių – ganiečių dvikovos beveik neabejoju. Nebent vėl lenkiški genai pamaišys. EF: Olandija – Italija/ Paragvajus – Danija. Italai turėtų išsikapstyti vien dėl klaikiai atrodančių slovakų. Apskritai šita grupė atrodo bene silpniausia. Danai sužavėjo su kamerunų ir galbūt išsikapstys su japonais, nors turėtų būt sunku. Lygiosios atrodo tenkina pastaruosius. GH: Brazilija - Ispanija/Portugalija – Čilė? Pirmoji pora intriguotų. Nors ir gaila šveicarų, greičiausiai jiems teks atsisveikinti, nors įmušę daug Hondūrui šansų jie turėtų realių. Visgi jie daugiau griauna nei kuria. Ispanija-Čilė tikriausiai bus įdomiausios paskutiniojo rato varžybos.

O šiaip pagaliau komandos pradėjo žaist, teisėjai klyst, o žaidėjai vaidint. Užpisa Langvinis ir apskritai transiliacijos per LNK. „Johnas Lennonas su kamuoliu“.. Dar ir Nalivaika. Respectas Starkaus studijai už svečius ir neblogas šnekas. Toliau viskas bėgs itin greitai, nes prasidės keturios rungtynės per dieną, ir dar tuo pačiu laiku. Haide Srbija!

Rodyk draugams

Katiuša

2010-06-19

Šiaip nekenčiu karinių dainų, bet šita, kaip ir kokia Lili Marleen yra išimtis. Visų pirma dėl to, kad ji net nėra karinė. Jokių Stalinų, komunistų, raudonumų ir pan. čia nerasta, na tiesiog taip nutiko, kad rusams ji įstrigo WW2 metu. Žodžiai apie mergina, laukiančią sugrįžtančių kareivių. Na dar jos garbei buvo pavadinta ir gerai žinoma raketų paleidimo mašina. Kadangi daina tokia nebloga buvo tai ir išplito į kitus kraštus..

Rusiška versija iš kažkokio miuziklo:

Italų antinacistinis skolinys, pavadintas “Vėjas pučia”

Suomiška versija:

Žydiška versija:

Kuri geriausia?

Rodyk draugams